Polistireninis putplastis
Bendri duomenys apie polistireninį putplastį
Polistireninis putplastis (tarptautinis sutrumpinimas EPS) – standi poringa medžiaga, pagaminta sulydant išpūsto polistireno arba vieno iš jo kopolimerų granules, kurių uždaros poros užpildytos oru.
Polistireninį putplastį sudaro 98% oro, uždaryto į nedidelio skersmens akeles, ir 2% polistireno, sudarančio šių akelių sieneles. Uždaras oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis užtikrina puikias termoizoliacines polistireninio putplasčio savybes.
Polistireninis putplastis statyboms gaminamas pagal vieningą Europos Sąjungos standartą LST EN 13163:2005 lt.
Ekologiškumas
Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, neišskiria jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti požeminius vandenis.
Polistireninio putplasčio pagaminimo energijos sąnaudos yra mažos, palyginti su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis.
Polistireninis putplastis nepūva ir netrūnija, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia dirvožemio.
Polistireniniame putplastyje nėra formaldehido. Jis nėra radioaktyvus: neskleidžia alfa, beta ar gama spindulių. Tai inertiška, nenuodinga medžiaga, savo sudėtyje neturinti nei chlorfluoranglies (CFC), nei hidrintų chlorfloranglies (HCFC) junginių (freono).
Polistireninio putplasčio gaminius montuojantiems darbininkams nereikalingos jokios asmeninės apsaugos priemonės, nes šie gaminiai yra netoksiški ir nedirginantys.
Polistireninis putplastis pastaruoju metu vis plačiau naudojamas bitininkystėje.
Polistireninio putplasčio žaliavos granulės gaminamos iš stirolo, plačiai naudojamo vamzdžių, automobilių detalių, stiklo pluošto, maisto produktų talpų, gumos ir kt. gamyboje. Stirolo polimerizacijos proceso metu įterpiamas nedidelis pentano (plėtiklio), bei bromuoto angliavandenilio (antipireno) kiekis. Granulės į termoizoliacinę medžiagą toliau perdirbimos tik vandens garų pagalba. Šisprocesas yra beatliekinis.
Rinkai tiekiamas polistireninis putplastis neišskiria nei stirolo, nei pentano.
Degimo metu išsiskiriantis anglies monoksido kiekis yra žymiai mažesnis, nei degant medienai ar kitoms statybinėms medžiagoms. Kitų degimo dujų sudedamųjų dalių – monostirolio, aromatinių medžiagų, bromo vandenilio – koncentracija tokia menka, kad jų toksikologinis poveikis yra bereikšmis.
Polistireninio putplasčio gesinimui naudotame vandenyje irgi nerandama kenksmingų medžiagų.
Ilgaamžiškumas
Polistireninis putplastis nepūva, nedūlėja, nekeičia tūrio. Polistireninis putplastis praktiškai nesensta, savo termoizoliacines bei mechanines savybes išlaikydamas visą pastato eksploatavimo laiką.
Polistireninio putplasčio atsparumą senėjimui yra daugkart patvirtinę užsienio nepriklausomi ekspertai ir moksliniai institutai, daugelį metų stebėję polistireninį putplastį įvairiose taikymo srityse. Patikimai nustatyta, kad polistireninis putplastis visiškai išlaiko savo termoizoliacines bei mechanines savybes bei atlieka savo funkcijas per visą pastato gyvavimo trukmę, kuri šiandien paprastai apibrėžiama kaip mažiausiai 50 metų.
Senėjimas ir jo padariniai skirtini nuo žalos, padarytos medžiagai netinkamai ją naudojant. Pavyzdys – medžiagos taikymas kartu su ją ardančiomis medžiagomis.
Ilgiau veikiamas tiesioginių ultravioletinių spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir darosi trapus. Tada dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo to apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir pan. Pastato viduje ultravioletinis spinduliavimas toks menkas, kad putplasčiui nedaro jokio poveikio.
Biologinis neutralumas
Polistireninis putplastis nėra pelėsinių grybų - mikromicetų maitinimosi terpė. Polistireniniu putplasčiu neminta jokie gyvi organizmai. Tinkama statybos darbų kultūra užtikrina, kad gyvūnai nepateks į termoizoliacinį sluoksnį ir jo neapgadins. Praktika rodo, kad statybos darbus atlikus nekokybiškai, nuo neigiamo gyvūnų poveikio kenčia ir kitos termoizoliacinės medžiagos.
Atsparumas temperatūroms ir degumas
Polistireninio putplasčio panaudojimo neriboja jokia žemutinė temperatūra. Ilgiau veikiamas 100 °C ir aukštesnės temperatūros, polistireninis putplastis ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymais nustatyta, kad ugnies šaltinio veikiamo statybinio polistireninio putplasčio degimo temperatūra yra 374 °C. Esant žemesnei negu 450 °C temperatūrai, polistireninis putplastis be ugnies šaltinio savaime neužsidegs. Pašalinus ugnies šaltinį, polistireninis putplastis nustos degti ir lydytis, nebus ir rusenimo.
Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozicinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami analogiškoms klasėms kaip ir kitų, plačiai vartojamų termoizoliacinių medžiagų pagrindu sukurtos sistemos. Norminiai dokumentai tokias kompozicines sistemas leidžia naudoti be apribojimų, taip pat ir pirmojo laipsnio atsparumo ugniai pastatams.
Fizinės – mechaninės savybės
Polistireninis putplastis yra labai lengva ir šilumą efektyviai izoliuojanti medžiaga. Jo tankis 9-40 kg/m³. Šiltinimas šia medžiaga statinio konstrukcijoms nesudarys didesnės papildomos apkrovos.
Polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientas λ= 0,029-0,045 W/(m•K). Polistireninio putplasčio ilgalaikis įmirkis, jį visiškai panardinus vandenyje, nesiekia 5 procentų tūrio. Vandens įmirkis tik nežymiai pakeičia polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes.
Rinką pasiekiantis polistireninis putplastis praktiškai nekeičia savo geometrinių matmenų, jam nebūdingas joks reikšmingas traukimasis. Polistireninis putplastis pasižymi puikiomis mechaninėmis savybėmis: lenkimo, gniuždymo, statmeno paviršiui tempimo stipriu ir kitomis. Šie rodikliai išlieka nepakitę per visą polistireninio putplasčio eksploatavimo normaliomis sąlygomis laikotarpį.
Polistireninis putplastis yra pakankamai atsparus ir daugeliui cheminių medžiagų poveikiui.
